vėžlinėti

vėžlinė́ti, -ė́ja, -ė́jo RŽ, NdŽ, vė̃žlinėti, -ėja, -ėjo iter. dem. vėžlinti: 1. Š, NdŽ. 2. DŽ, NdŽ, Všk, Skr Vieni seniai vėžlinė́jam Kbr. Kartoja bulbienę tetė – aš viena vė̃žlinėju po namus Jnš. Bernas su akėčiom vėžlinė́jo vėžlinė́jo po tą užuoganą, – aš būtau šimtą kartų daugiau padaręs Krok. Ilgai vėžlinėjome parko takeliais rš. \ vėžlinėti; pavėžlinėti